Tylus Lietuvos transporto verslų kraujavimas – ir ką su tuo daryti
Prieš kelias savaites ekonomistas Žygimantas Mauricas Facebook tinkle pasidalijo įrašu, kuris greitai paplito tarp transporto įmonių savininkų. Įrašas kalba apie tai, kad Lietuvos kelių transporto sektorius demonstruoja vienus geriausių rezultatų visoje Europos Sąjungoje – net +15 % augimas pagal nuvažiuotus kilometrus Vokietijos keliuose, kai kitų šalių skaičiai krenta.
Įspūdinga. Ir tai yra faktas. Bet leiskite paklausti:
Kiek iš tų, kurie pasidalijo šiuo įrašu, iš tikrųjų šiandien gyvena ramiai?
Daugeliui – labai sunku. Ir ne po truputį. Iš tikrųjų sunku.
Kodėl apie tai niekas nekalba?
Tiesą sakant, todėl, kad visi bijo pasirodyti silpni.
Kai verslas kraujuoja – darosi gėda. Pradedama tylėti. Užsidaryti. Slėpti finansinį spaudimą nuo darbuotojų, partnerių, šeimos. Ir tuo pat metu – stebimas LinkedIn ar Facebook‘as, kur vis dar keliami „sėkmės istorijų“ postai. Atrodo, kad visi aplinkui eina į priekį – tik Jūs stovite vietoje.
Bet realybė tokia: sėkmingųjų yra vienetai. Visi kiti – stengiasi išgyventi.
Rodikliai geri – o spaudimas viduje kyla
Taip, Lietuva – tarp lyderių pagal nuvažiuotus kilometrus. Taip, išsilaikoma rinkoje, kai kiti traukiasi. Bet reikia pasakyti garsiai:
Šie skaičiai sukurti kraujuojančių įmonių rankomis.
Su spaudimu iš visų pusių:
- Vairuotojai, kuriems vis sunkiau kažką pasiūlyti, kad liktų.
- Migracijos procedūros kartais tampa laikinu stabdžiu – nors jų vaidmuo ir svarba, ypač dabartinėje geopolitinėje situacijoje, yra neabejotina.
- Lizinginiai įsipareigojimai, kurie nesustoja net kai technika laikinai nenaudojama.
- Bankai, kurie nebežiūri kaip į partnerius, o kaip į rizikos objektą.
- Užsakovai, kuriems vežame krovinius, vis dar diktuoja sąlygas, tarsi sektorius klestėtų – nors realybė jau seniai pasikeitusi.
Ką galima daryti – kai kraujuojate?
Tai ne teorija. Tai – praktiniai keliai, kuriuos žmonės iš tikrųjų naudoja.
1. Verslo palaikymas per paskolą su turto užstatu
Alternatyva brangioms vartojimo paskoloms – paskola su NT užstatu, kai mokamos tik palūkanos, o pagrindinė suma grąžinama vėliau. Tai leidžia iškart gauti apyvartinių lėšų, neapkraunant verslo dar labiau.
2. Turto likvidavimas, kad ištrauktumėte grynųjų
Jei transportas nebedirba pelningai – jo pardavimas gali ne tik grąžinti skolas, bet ir ištraukti grynųjų veiklai palaikyti.
3. Lizingo mokėjimų atidėjimas
Lizingo bendrovės dažnai leidžia 3 mėnesiams mokėti tik palūkanas. Tai gali būti skirtumas tarp užsidarymo ir stabilizacijos.
4. Lizingo terminų prailginimas
Prailginus lizingo sutartis 1–2 metams, galima sumažinti mėnesines įmokas. Jei parkas didelis – tai leidžia sutaupyti reikšmingas sumas.
5. Sniego gniūžtės metodas skolų grąžinimui
Skolų grąžinimo eiliškumas turi būti strategiškas: pradėkite nuo tų, kurias galima greičiausiai uždaryti. Uždaręs mažą skolą, atlaisvinate pinigų srautą kitiems įsipareigojimams.
6. Parko mažinimas ir veiklos „valymas“
Rinka perpildyta, kainos žemos. Dabar – ne laikas „laikyti dėl laikymo“. Atsisakykite nuostolingų maršrutų, probleminių vairuotojų, per didelio kuro vartojimo. Išlaikykite efektyviausius, jiems pakelkite atlyginimus ir tapkite stipresniu darbdaviu.
7. Tinginių vairuotojų identifikavimas
Vairuotojas, kuris mažai važiuoja, bet vis tiek kainuoja, daro verslui daug didesnę žalą nei tas, kuris sunaudoja daugiau kuro, bet generuoja kilometrus. Atskirti šias figūras padeda IT sistemos – o paskui jau Jūsų sprendimai.
8. Nebūkite vieni
Tai – pagrindas. Ne psichologas ir ne patarėjas. Paprasčiausiai žmogus, kuris tikrai supranta, ką išgyvenate. Vienas pokalbis gali pakeisti daug.
Kai nebegalite laukti: krypties pokyčio momentas
1. Laikas ne grąžina investiciją – laikas ją degina
Jei užsakovas, kuriam vežate krovinius, pusmetį žada, bet nemoka – Jūs ne laukiate, Jūs kraujuojate. Lojalumas turi ribas. Tai ne emocinis sprendimas – tai finansinis.
2. Ieškokite „niuanso“, kurio kiti neišspręs
JK vizos, specializuoti kroviniai, unikalios maršrutų jungtys – tai galimybė patekti į mažiau perpildytą rinkos segmentą.
3. IT sistemų funkcija – rodyti, kur dingsta pinigai
Neefektyvūs vairuotojai, tuščių kilometrų perteklius, kuro nuostoliai – tai ne „smulkios problemos“, tai kasdieniai nuostoliai. Be duomenų – nematoma. Nematai – nespėji reaguoti.
4. Greitas prioritetų įvertinimas
Užsirašykite 3–5 pagrindines problemas. Įvertinkite: ką jos kainuoja? Kiek reikia pastangų joms išspręsti? Kokį poveikį jos turi? Spręskite ne pagal nuojautas, o pagal skaičius.
Ir pabaigai
Šitas tekstas ne tam, kad sakytume, kaip reikia gyventi. Ir ne tam, kad guostume, kad viskas tikrai bus gerai.
Gal bus sunku. Gal dar sunkiau nei šiandien.
Bet jei jau skaitote tai, vadinasi – dar laikotės. Ir kai atrodo, kad nebepakelsite – tai dažniausiai yra momentas, kai negalima pasiduoti.
Jeigu reikia pasikalbėti – parašykite. Ramiai. Be pasiūlymų. Be spaudimo. Tik tam, kad nesijaustumėte vieni. Ir kad ištemptumėte. Nes Jūs galite.
Leave a Reply